2017 m. rugpjūčio 19 d. šeštadienis 21:54
Paieška
Apie mus Dokumentai Renginiai Žiniasklaida Žemėlapiai
 
Naujienų prenumerata

Lietuvos architektų bendruomenė ir kultūra besidominti visuomenė 2009 m. vasarą įpusėjo neeiliniu įvykiu – Lietuvos-Japonijos architektūros savaite „Rytai-Rytai II“, kurio metu Japonijos ir Lietuvos architektūros studentai, vadovaujami profesionalių architektų, kūrė "Architektūros parko" teritorijos atnaujinimo vizijas.

Renginys, kurį Vilniuje organizavo Lietuvos architektų sąjunga (kuratorė R.Leitanaitė) ir Lietuvos ambasadorius Japonijoje D.Kamaitis, mūsų šalyje vyko antrą kartą. Pirmasis renginys prieš 7 metus vyko Kaune, jo metu laikinojoje sostinėje viešėjo prestižinės Prickerio premijos laureatas architektas F.Maki.

Pirmąją liepos savaitę Lietuvoje viešėję 8 garsūs Japonijos architektai, vadovaujami pasaulinio lygio architektūros meistro R.Yamamoto , Vilniuje skaitė paskaitas, vedė diskusijas, seminarus.
Miestiečiai su šiuolaikine Japonijos architektūra buvo pakviesti susipažinti parodoje „Japonijos architektūros naujoji banga 2009”.


Japonijos architektų delegacija, renginio organizatoriai. Foto: LAS archyvas

Joje pristatyti 5 jaunų, bet jau pelniusių pasaulinį pripažinimą Japonijos architektų Sh.Endo, T.Nishizawos , H.Sambuichi, M.Chibos, T.Tezukos darbai.
Pilnai miesto savivaldybės salei patys autoriai pristatė pažangiausias architektūrines idėjas: nuo buvusioje pramoninėje Inujimos saloje įgyvendinto ekologiško pastato - meno projekto, nenaudojančio jokių papildomų energijos šaltinių, tik saulės, vandens ir žemės energiją, iki neįtikėtinų architektūrinių formų įgyvendinimo.

Šiuolaikinės Japonijos architektūros pristatymas paskaitose Vilniaus savivaldybės salėje. Foto: LAS archyvas

Diskusijose, vykusiose Šiuolaikinio Meno centre, architektas K.Yokogawa dėstė harmoningo japoniško būsto filosofiją, kurią klausytojai galėjo palyginti su architekto G.Čaikausko apibūdinta lietuviško namo tradicija, paremta per amžius susiklosčiusia simbolika. Apie viešąsias erdves, kaip miesto bendruomeniškumo židinius, nuomonėmis dalinosi architektai T.Grunskis ir T.Ashihara. Pasak pastarojo, Japonijoje viešosios erdvės, kaip neformalaus susibūrimo vietos, beveik nekuriamos; mažų bendruomenių – draugų, kaimynų - gyvenimas vyksta tarp sienų. Liepos 3 dieną miesto Rotušėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Architektūra: kultūros dalis?“ architektai G.Kunihiro ir N.Furuya su kolegomis iš Europos diskutavo apie architektūros, kaip meno srities, suvokimą ir jos reikšmę kultūrai.

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

Kartu su architektais profesionalais į Lietuvą atvyko dešimt Japonijos architektūros studentų, kurie kartu su gabiausiais studentais iš Lietuvos architektūros aukštųjų mokyklų visą savaitę plušėjo kūrybinėse dirbtuvėse. 10 Japonijos ir 10 Lietuvos studentų kūrė idėjas, kaip būtų galima sutvarkyti greta Vilniaus senamiesčio esantį Architektūros parką - apie 78 ha ploto probleminę teritoriją Vilnelės pakrantėje.

Vienoje gražiausių Vilniaus miesto centro vietų nuo XIX a. buvo plėtojama pramonė, čia pastatytos kenksmingų, taršių pramonės šakų gamyklos (kailių fabrikas, skaitliukų gamykla, betono gamykla, odos perdirbimo fabrikas). Todėl teritorija yra ne tik praradusi darną su gamtine aplinka, bet ir anksčiau turėtą architektūrinį vientisumą, funkcinius, socialinius ryšius su miestu.
Kaip žinia, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su privataus verslo atstovais ketina buvusią pramoninę zoną paversti patrauklia miesto centro dalimi ir vietoje fabrikų statyti naują pavyzdinį kvartalą „Architektūros parkas“. Čia būtų įgyvendintos pažangios darnios plėtros, šiuolaikinės architektūros, tausojančios energetikos, patrauklios socialinės aplinkos idėjos. Kvartalas būtų gyvenimo mieste kokybės etalonas, jį lankytų turistai.

Tam, kad ši miesto dalis turėtų patrauklų įvaizdį, būtų pilna žmonių nuo ryto iki vėlaus vakaro, be kitų urbanistinių priemonių, joje turi būti kuriami tam tikri taškai, sukuriantys trauką ir „skleidžiantys energiją“. Tokios urbanistinės erdvės, dariniai vadinami urbanistinės akupunktūros taškais arba magnetais. Jie stimuliuoja didesnės teritorijos vystymąsi, juose buriasi bendruomenės, vyksta kultūrų, idėjų kaita ir sintezė.

4 mišrioms Japonijos ir Lietuvos studentų grupėms ir teko užduotis „Architektūros parke“ sukurti visuomeninės traukos tašką, kuris įpūstų gyvybės ir padėtų atgaivinti šią miesto dalį.
Keturis skirtingus projektus pateikę studentai ne vieni trynė Vilniaus Gedimino technikos universiteto stalus – kasdien juos stropiai konsultavo architektai iš Japonijos, taip pat architektai iš Lietuvos (L.Naujokaitis, R.Kilčiauskas, G.Čaikauskas, S.Pamerneckis).

Foto: LAS archyvas

Pasak kūrybinių dirbtuvių dalyvių, galimybė padiskutuoti su tokio aukšto lygio architektais iš Japonijos atpirko visas nemiegotas kūrybinių dirbtuvių naktis.
Dirbti su Japonijos studentais ne visiems buvo lengva. Svarbiausiomis bendradarbiavimo kliūtimis tapo kitoks svečių požiūris į hierarchiją: negavę savo idėjai pritarimo iš dėstytojo, japonai, net ir likus nedaug laiko iki projektų pateikimo, nesiimdavo pieštukų. Lietuvaičius taip pat stebino svečių nuostata, kad vyriausias grupės narys savaime laikomas lyderiu, nepaisant kolegų profesionalumo.

Geriausiu kūrybinių dirbtuvių projektu vertinimo komisija (M.Kanevičius, R.Leitanaitė, D.Osteika) išrinko darbą „Valley“.

Foto: LAS archyvas

J.Stankevič, H.Yamada, M.Ščerbinskas, H. Nogami ir R.Chmieliauskaitė, vadovaujami architektų G.Kunihiro ir G.Čaikausko, pasiūlė nutolusią nuo tradicinio įsivaizdavimo visuomeninę erdvę – slėnį, Markučių teritoriją užlieję vandeniu. Pastatai tapo salomis, o siauras upelis – įlanka. Palikti senieji gamyklų pastatai, supami vandens, taptų visuomeniniais objektais (baseinu, teatru, kino sale ir t.t.). Tarp gamyklų tyvuliuojančiame vandenyje studentai išdėstė kelių dydžių ir aukščio platformas, kurios tapo jungtimi tarp pastatų ir sausumos, o kartu nedidelėmis erdvėmis bendravimui, poilsiui.

Vandens idėją plėtojo ir projekto „New lifestyle“ autoriai S.Saito, Y.Shimizu, Y.Komori, J.Padvarskaitė, V.Bulikas (vadovai T.Ashihara, T.Nishizawa, H.Sambuichi, R.Kilčiauskas), toje pačioje teritorijoje sukūrę skirtingo lygio vandens „terasas“, kuriose plūduriuotų nedideli pastatai – menininkų studijos, dirbtuvės, būstai. Pagrindiniu teritorijos traukos tašku taptų fabriko pastate įkurdintas kultūros centras, matomas iš toli dėl išsaugomo kaimino.

"New lifestyle" (S.Saito, Y.Shimizu, Y.Komori, J.Padvarskaitė, V.Bulikas (vadovai T.Ashihara, T.Nishizawa, H.Sambuichi, R.Kilčiauskas)

Projekto „Our riverside“ autoriai (H.Sugiyama, H. Kanamitsu, Y.Kitami, I.Lukauskas, I.Uogintas; vadovai T.Ashihara, L.Naujokaitis), prioritetą suteikę idėjos realumui, pateikė įgyvendinamą Markučių teritorijos urbanistinę schemą. Pagal ją buvusioje pramoninėje teritorijoje išsiraizgytų netaisyklingas, lapo gysleles primenantis, gatvių tinklas, o užstatymas jautriai įsiterptų į gamtinę aplinką.

"Our riverside" (H.Sugiyama, H. Kanamitsu, Y.Kitami, I.Lukauskas, I.Uogintas; vadovai T.Ashihara, L.Naujokaitis)

Drąsų, kontroversiškai įvertintą architektūrinį pareiškimą ant salo padėjo projektą „The bridge“ sukūrusi grupė (I.Maknickaitė, A.Ropolas, L.Tuleikis, Ch.Adachi, K.Ueda (vadovai T.Tezuka, S.Pamerneckis). Ant judraus Olandų gatvės tilto studentai suprojektavo milžinišką.. bažnyčią. Projektą komentavę architektai pagyrė šventovės ryšį su netoliese esančiomis kapinėmis, tačiau daug diskusijų sukėlė abejotinas bažnyčios, kaip susikaupimo vietos, ir judraus transporto trakto derinimas.

"The bridge" (I.Maknickaitė, A.Ropolas, L.Tuleikis, Ch.Adachi, K.Ueda (vadovai T.Tezuka, S.Pamerneckis)

„Kultflux“ paviljone Neries pakrantėje šurmuliavusio apdovanojimų renginio metu kūrybinių dirbtuvių dalyviai buvo apdovanoti diplomais, išklausė paskutinių japonų architektų pastabų, pažadų suteikti galimybę padirbėti jų studijose Japonijoje ir patarimų. „Jei norite tapti žinomais ir vertinamais, būkite originalūs, ieškokite savito kūrybos rakto“ – jauniesiems kolegoms palinkėjo architektas T.Tezuka.

I vietos nugalėtojai. LAS foto archyvas.


Mūsų rėmėjai ir partneriai

Vilniaus miesto savivaldybė

Viešieji partneriai

 

Projekto iniciatorius

Privatūs partneriai