Radote klaidą svetainėje?
     
2017 m. lapkričio 17 d. penktadienis 19:19
Paieška
Apie mus Dokumentai Renginiai Žiniasklaida Žemėlapiai
Projektas B-team (2011)
Kūrybinės dirbtuvės Rytai-Rytai II (2009)
Vilnelės pakrančių sutvarkymo kūrybinės dirbtuvės
Misionierių sodų konkursas
 
Naujienų prenumerata

Vilnelės pakrančių sutvarkymo architetktūrinės kūrybinės dirbtuvės (2008 m.)

2008 m. vyko Vilniaus miesto savivaldybės organizuotos kūrybinės dirbtuvės, kuriose architektai, urbanistai, sociologai ir aplinkosaugininkai sprendė, kaip formuoti dalį viešųjų naujojo kvartalo erdvių: Vilnios pakrantes, pėsčiųjų takus, naujus tiltus ir žmonių susibūrimų vietas. 

Vilniaus miesto savivaldybei ne mažiau svarbu, kaip šias būsimas viešąsias erdves įsivaizduoja patys Vilniaus gyventojai, todėl projekto iniciatoriai kvietė visus miestui neabejingus piliečius išsakyti savo idėjas internete. 
Miestiečių pasiūlymų vizualizacijas sukūrė Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavę architektai (ADS - Architektūra, dizainas ir statyba; Andrė Baldi Architektūra Urbanistika; Archartelė ir partneriai; Processoffice; PUC_Platform for Urban Culture; R. Paleko archstudija; SADD - Senamiesčio architektūros ir dizaino dirbtuvės; Sauliaus Pamerneckio kūrybinė grupė; Nerijus Siciūnas; Raimund ir Valdemar Stupak; Rimvydas Kazickas), jos buvo pateiktos interneto puslapyje bei leidinyje. „Manome, kad šis, žaidimą primenantis idėjų siūlymas buvo ne tik smagi pramoga miestiečiams, bet ir paskatino juos išsakyti savo nuomonę bei parodyti, jog jie nėra abejingi tam, kaip atrodys jų mylimas miestas“,- sako Rūta Matonienė. 

Kūrybinės dirbtuvių sprendiniai buvo kuriami pagal SĮ "Vilniaus planas" parengtą Vilnelės pakrančių sutvarkymo galimybių studiją.

Pagrindinis brėžinys

Brėžinyje vaizduojama teritorija driekiasi nuo Markučių kraštovaizdžio draustinio iki Vilnios intako į Nerį ir užima 40 hektarų. Šią teritoriją siūloma suskirstyti į 14 atkarpų pagal planuojamus skirtingus erdvių tipus. Pagrindiniame brėžinyje šios atkarpos pažymėtos skirtingomis spalvomis. Virš pagrindinio brėžinio išskirtos schemos analizuoja teritorijos vandenvietes, 14 atkarpų, jų erdvių tipus, pėsčiųjų ryšius, dviračių takus, gatvių tinklo plėtrą ir želdynus.

Šiuo metu dalyje Vilnios pakrantės driekiasi bendramiestinė dviračių trasa (žr.: „Dviračių takų schemą“), Sereikiškių parkas, Kūdrų parkas, pėsčiųjų takai. Šalia Vilnelės šiuo metu yra konvertuojami gamyklų kvartalai, kurie planuojami atskirais detaliaisiais planais. Įrenginėjant Sereikiškių parką, taip pat buvo pakoreguota upės vaga (žr.: Vilnelės senvagės schemą).Planuojamos teritorijos paveldosauginis statusas nevienareikšmis: dalis teritorijos patenka į Pasaulio paveldo objekto – Vilniaus senamiesčio – urbanistikos paminklo U1P teritoriją, dalis teritorijos patenka į jo apsaugos (buferinę) zoną. Taip pat dalis teritorijos patenka į Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą.
Šiame plane upė suvokiama tarsi riba tarp skirtingų miestovaizdžių. Viena iš atraminių planavimo idėjų – pabrėžti atskirų upės atkarpų charakterį ir išryškinti skirtumą tarp kietų ir minkštų, gamtiškai pulsuojančių erdvių, kurias veikia Vilnios pakrančių reljefas, želdiniai, Senamiesčio zona. Visas 14 atkarpų apjungia palei Vilnios upę planuojamas pėsčiųjų i dviratininkų takas, kuris pagrindiniame brėžinyje paryškintas storesne juoda linija. Erdvių tipus nagrinėjančioje schemoje pažymėti esami ir planuojami jas formuojantys elementai – urbanizuotos („kietos“) ir gamtiškos („minkštos“), uždaros ir atviros erdvės, šlaitai, tiltai ir socialinės traukos objektai.

Atskirų zonų charakteristikos

Užupio ir senamiesčio sandūra

Ši teritorija apima seniausias Vilniaus miesto raidos vietas. Ją galima suskirstyti į tris atkarpas.
Dabartinės Vilnelės vagos ir Neries upės žiotys tarp Vilniaus piliakalnio ir Vilniaus piliavietės teritorijų – tai Vilniaus miesto raidos branduolys (Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas). Ši atkarpa vystoma kaip istorinis parkas, joje galimas istorinių elementų pažymėjimas, numatomi kraštovaizdiniai kirtimai, paryškinantys erdvių charakterį ir istorinius statinius.
Sereikiškių priemiesčio ir istorinių botanikos ir Bernardinų sodų teritorija (dabartinis Sereikiškių parkas) – šiuo metu rengiamas parko projektas, atskleidžiantis ir pabrėžiantis įvairių parko dalių bruožus.
Teritorija Senamiesčio ir Užupio priemiesčio sandūroje aplink Bernardinų vienuolynų kompleksą ir Skaisčiausios Dievo motinos cerkvę. Spėjama, kad kulto pastatai čia pradėti statyti jau 14a. Nuo 15 a. čia ėmė kurtis bernardinai, o jau 16a. bernardinų ansamblis buvo vienas puošniausių ir didingiausių Vilniuje. Prie pat Žemutinės pilies miesto pakraštyje iškilę pastatai įsijungė į miesto gynybinių įrengimų grandinę. Dabartinę išvaizdą teritorija įgavo 17a. pabaigoje pro pat Šv. Onos bažnyčios fasadą nutiesus gatvę ir suardžius vientisą vienuolynų kompleksą.
Šiuo metu teritorijoje šalia dvasinio centro formuojasi meno ir kultūros centras: Vilniaus Dailės akademija, Užupio meno inkubatorius.
Šioje teritorijoje numatomi kraštovaizdiniai kirtimai, padėsiantys išryškinti istorinių architektūrinių ansamblių ir Vilnelės upės artimą santykį. Taip pat svarstomas siūlymas atstatyti 1867 m. nugriautą mūrinę galeriją per Vilnelės upę, jungusią Užupio bernardinių vienuolyną su Bernardinų bažnyčia.

Tymo kvartalas

Istorinis Tymo kvartalas, išsidėstęs Maironio ir Aukštaičių gatvės sankirtoje, jungia Senamiestį su Paplaujos kvartalu. Šis nedidelis, tapybiškame slėnyje išsidėstęs smulkių sklypų ir nedidelių pastatų kvartalas, buvo mėgstamas to meto dailininkų ir fotografų. Vilniaus senamiečio apsaugos reglamente vakarinei istorinio priemesčio daliai numatyta atkūrimo galimybė. Dėl tokios urbanistinė skirtingų teritorijų
jungties funkcijos šis taškas galėtų tapti socialiai intensyvia, judria vieta, traukos tašku. Šiuo metu tokį vaidmenį dalinai atlieka populiarus ekologinis turgelis.
Vieta ties Kūdrų parku yra tinkama naujam kultūros objektui. Šis parkas šiandien yra vizualiai izoliuotas.Toks viešas objektas kartu su savo jaukiai sutvarkyta aplinka, galėtų tapti natūralia jungtimi tarp Vilnelės slėnio- Aukštaičių g.- Kūdrų parko.

Paplauja

Šiuo metu šioje teritorijoje, abipus Aukštaičių gatvės stovi buvusios “Skaiteks” gamyklos statiniai. Tai istorinio Vilniaus priemiesčio, vadinto Paplaujos vardu, vakarinė dalis. Nagrinėjamą teritoriją iš šiaurinės pusės supa Vilnelės upė, pietuose ją riboja Paupio gatvės rytinė dalis. Ateityje ši teritorija bus konvertuojama ir pritaikoma gyvenamajai, kultūrnei, komercinei, rekreacines ir kt. funkcijoms.
Svarbiausias faktorius nuo seniausių laikų iki 20a. vidurio šioje teritorijoje sąlygojęs urbanistinę raidą buvo Vilnelės upė. Vandeninga ir vingiuota upės vaga buvo užtvenkiama, sukuriamos atskiros vandens atšakos, kai kur net su salomis, kasami kanalai.
Architektai, nuo 2005 m. dalyvavę šios teritorijos kūrybinėse dirbuvėse inspiracijų ieškojo ne tik supančioje gamtinėje, istorinėje aplinkoje, bet ir toje sunkiai nusakomoje Užupio-Paplavų nuotaikoje. Iš pirmo žvilgsnio teritorijos erdvės atrodo chaotiškos, neturinčios aiškios urbanistinės logikos, tačiau yra mielos jaukios ir nepakartojamos.

Markučiai

Markučių teritorija ribojasi su intensyvia Zarasų gatve vakaruose, Subačiaus gatve iš pietų pusės ir yra gaubiama Vilnelės upės iš šiaurės ir rytų. Ši zona pratęsia buvusią pramoninę Paplaujos teritoriją, nors urbanistiškai šiuo metu Paplaują ir Markučius atskiria judri Zarasų gatvė (patiltė). Šią teritoriją planuojama konvertuoti į daugiafunkcinį kvartalą.
Paplaujos teritorija išsidėsčiusi ypatingai patrauklioje vietoje miesto atžvilgiu – arti Senamiesčio vakarų pusėje ir turtingo Pavilnio regioninio parko gamtinio reljefo šiaurėje ir rytuose. Dėka įvairaus gamtovaizdžio, tiek Senamiesčio, tiek gamtos horizontas vizualiai atsiveria iš daugelio Paplaujos teritorijos taškų. Dėl šios geografijos teritoriją stipriai apibrėžia tiek itin daugiafunkcinis miesto centro klimatas, tiek ir rekreacinės gamtos teikiamos galimybės.
Viena vertus, Markučių teritorija yra įgavusi istoriškai susiformavusį pramoninės zonos identitetą, kita vertus ją veikia pietuose išsidėstęs gyvenamasis medinių namų kvartalas - istorinis Markučių priemiestis,
kurio struktūra yra ypatingai vertinama dėl unikalaus, Lietuvos urbanistikai nebūdingo gatvių tinklo - netolygia savita organiškai išsivysčiusia struktūra ir šlaitui statmenomis siauromis gatvelėmis ir ypatingai tankiu pastatų išdėstymu.

Pagal gyventojų pasiūlytas idėjas, kaip atgaivinti Vilnelės upės pakrantes, architektų sukurtos vizualizacijos

 
 
 
 
   
   
   
   
     

 

Visuomenės apklausos rezultatai

Kūrybinių dirbtuvių katalogas: gyventojų pasiūlymai, architektų vizualizacijos


Mūsų rėmėjai ir partneriai

Vilniaus miesto savivaldybė

Viešieji partneriai

 

Projekto iniciatorius

Privatūs partneriai