2017 m. rugpjūčio 19 d. šeštadienis 21:53
Paieška
Apie mus Dokumentai Renginiai Žiniasklaida Žemėlapiai
Projektas B-team (2011)
Kūrybinės dirbtuvės Rytai-Rytai II (2009)
Vilnelės pakrančių sutvarkymo kūrybinės dirbtuvės
Misionierių sodų konkursas
 
Naujienų prenumerata

Kūrybinės dirbtuvės B-team-Vilnius 2011

Statybos bumo metais išsklidęs į priemiesčius, Vilnius stengiasi atgręžti investicijas į miesto vidines teritorijas. Potencialas sutankinti užstatymą miesto ribose - ne mažesnis nei prognozuojamų demografinių pokyčių sukurtas poreikis. Buvusių karinių, pramoninių teritorijų mieste konversija – tai vienas efektyviausių miesto tvarios plėtros būdų. Užterštos, apleistos teritorijos iš piktžaizdžių tampa pilnavertėmis miesto dalimis, pritraukiančiomis gyventojus (o kartu ir socialinę, kultūrinę, ekonominę gyvybę) atgal į miestą. Naudojantis esama miesto inžinerine, transporto, socialine infrastruktūra išvengiama didžiulių papildomų investicijų.

Kol kas įgyvendintų konversijos projektų sostinėje nėra daug, o kompleksiškai apimančių ne vieną sklypą, bet didesnę teritoriją – tik buvęs karinis Šiaurės miestelis. Konversijos skatinimu ir koordinavimu susirūpinusi Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė mokytis ne tik iš savo, bet ir platesnės užsienio patirties, dalyvaudama Europos regioninės plėtros fondo pagal INTERREG IVC programą finansuojamame projekte „B-TEAM – ekspertų pagalba pramoninių teritorijų konversijos procese“. Be Vilniaus į projektą įtraukti dar 8 partneriai: Turino (Italija), Dublino (Airija), Belfasto (Šiaurės Airija), Drezdeno (Vokietija), Silezijos Rudos (Lenkija), Oulu (Suomija), Sevilijos (Ispanija) miestai ir Hajdu Bihar (Vengrija) apskritis.

Projektas B-TEAM – tai konsultacijų, kūrybinių dirbtuvių, konferncijų ciklas, kurio metu Europos ekspertai (miestų planuotojai, savivaldybių plėtros įstaigų atstovai, mokslininkai, kiti specialistai, turintys konversijos projektų organizavimo, valdymo ar projektavimo patirties), susirinkę konkrečiame mieste, analizuoja tam tikrą buvusią pramoninę, karinę, gyvenamąją teritoriją ir teikia rekomendacijas, kaip ją racionaliai ir efektyviai pertvarkyti.

Pernai metų pabaigoje atėjus eilei Vilniui, sostinė tarptautinio ekspertų desanto dėmesį nutaikė į „Architektūros parką“ – projektą, kuriame pirmą kartą bendradarbiaujant miesto savivaldybei ir privatiems investuotojams bandoma planuoti ir vykdyti visos 78 ha ploto teritorijos konversiją.

„Architektūros parkas“– tai teritorija tarp Vilniaus senamiesčio ir Pavilnių parko. Vilnelės upės pakrantėje nuosekliai besivysčiusio istorino priemiesčio struktūrą nuo žemės paviršiaus nušlavė sovietmečio korekcijos: zona po II pasaulinio karo virto industriniu kvartalu. Vilnelės upę apsupo stambūs kailių, odos apdirbimo, tekstilės, betono, elektronikos gamybos įmonių kompleksai, savo egzistenciją reikšdami ne tik agresyviai įsirioglinę į trapią gamtinę upės, kalvoto reljefo aplinką, smulkaus mastelio senamiesčio urbanistinį kontekstą, bet ir taršiu veiklos pėdsaku, nusėdusiu į vandenį, žemę ir pastatų sienas.

Vilniaus miestas puoselėja ambicijas apleistą teritoriją grąžinti į miesto gyvenimą ir struktūrą, buvusių pramoninių kompleksų vietoje sukuriant naują gyvenamąjį, verslo, paslaugų ir kultūros kvartalą. „Architektūros parkas“ turėtų išsiskirti aukštai iškelta kokybės kartele: tai turėtų būti pavyzdinė miesto dalis, kurioje, taikant pažangiausius planavimo, projektavimo principus, technologijas ir medžiagas, būtų įgyvendintas partauklios, sveikos, socialiai teisingos ir ekonomiškai rentabilios gyvenamosios ir darbo aplinkos modelis. Daug dėmesio ir lėšų žadama skirti naujausioms“žalioms“ technologijoms, susijusioms su alternatyvios energijos gavimu, racionaliu esamų išteklių naudojimu, gamtinės aplinkos ekologinės „sveikatos“ gerinimu ir palaikymu.

Didelės apimties, brangų projektą Vilnius ketina įgyvendinti bendradarbiaudamas su privačiais investuotojais. Deja, nekilnojamojo turto rinką suparalyžavęs sunkmetis gerokai atšaldė ir iki tol aiškių ketinimų neturėjusius sklypų savininkus. Kol kas konversijos pionierių vaidmens entuziastingai neapleidžia vienintelė „Skaiteks“ skaitliukų gamyklos teritorijos savininkė bendrovė „PST Investicijos“. „Paupiu“ vadinamos 5 ha ploto teritorijos tarp Vilnelės upės ir Paupio gatvės regeneracijos planai nuosekliai stumiasi pirmyn: neseniai viešam svarstymui pristatytas SĮ „Vilniaus planas“ parengtas detalusis teritorijos planas ir priešprojektiniai pasiūlymai, parengti kelių Lietuvos architektų grupių. Atskirus kvartalus projektuoja architektų Algimanto Kančo (Kančo studija (pdf)), Edgaro Neniškio (Arches (pdf)), Audriaus Ambraso (Ambraso architektų biuras (pdf)), Gintaro Čaikausko (Architektūros linija (pdf)), Rolando Paleko (Paleko arch studija (pdf)), Tado Balčiūno (T. Balčiūno architektūros biuras (pdf)), Sigito Sparnaičio su Vyteniu Gerliaku (Eventus Pro (pdf)) vadovaujamos komandos.

Per daugiau nei penkis metus atskiroms „Architektūros parko“ dalims skirtingi architektai kūrė ne vieną konversijos pasiūlymą, tačiau bendros visos teritorijos regeneracijos vizijos nėra. SĮ „Vilniaus planas“ yra parengęs rytinės ir vakarinės dalių urbanistinės raidos programas, tačiau jos, ypač Markučių dalies, dar bus tobulinamos.

"Architektūros parko" teritorijos analizė. SĮ "Vilniaus planas"

1 - sodybinis užstatymas; 2 - esamos gamyklos

Saugotinos urbanistinės, architektūros vertybės: 1 - perimetrinis užstatymas; 2 - saugotini pastatai; 3 - sodybinis užstatymas; 4 - gatvės buvusio kanalo vietoje; 5 - liepų alėja

Viešosios erdvės: 1 - Tymo turgus; 2,3,4 - Užupio viešos erdvės; 5 - projektuojamos viešos erdvės; 6 - Misionierių sodas; 7 - Sereikiškių parkas; 8 - projektuojamos žalios erdvės; 9, 10 - Pavilnių regioninis parkas

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavę Lietuvos ir užsienio specialistai nesiėmė parengti dar vienos detaliojo plano alternatyvos. Diskusijos aprėpė bendresnių, tačiau platesnių klausimų, būdingų ne tik šiai, bet ir daugumai konvertuojamų teritorijų, ratą: svarbiausias teritorijos vertybes, pagrindines problemas ir jų sprendimo būdus, aspektus, kurie turėtų būti kruopščiau įvertinti ir projekto valdymo metodus, kurie galėtų būti pritaikyti „Architektūros parke“.

Kad būtų išvengta chaotiško, nesuvaldomo darbo, o kiekvienam dalyviui būtų suteikta proga reikšti savo nuomonę ir dalyvauti kuriant sprendimus (o kartu – išvengti tinginiavimo, prisidengiant kolegų aktyvumu), 50 kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusių specialistų buvo suskirstyti į 6 grupes.

O kad dirbtuvių rezultatas būtų kuo konkretesnis ir pritaikytas vietinei problematikai ir specifikai, kiekvienos grupės pajėgos buvo sustiprintos specialistais iš Lietuvos – universitetų, bendruomenių, teritorijoje plėtrą planuojančių investuotojų, Vilniaus savivaldybės atstovais, paveldosaugos, ekologijos žinovais.

Vienas specifinių teritorijų (ypač esančių miesto viduje) konversijos bruožų yra problemų ir skirtingų interesų – verslo, miesto, visuomenės, bendruomenių, kultūros, paveldosaugos, ekologijos - rato platumas. Susidūrus prieštaraujančioms idėjoms, iki šiol miestų plėtros praktikoje daugeliu atvejų galų gale „nugali stipresnis“ arba projektas susiduria su nenugalimomis kliūtimis ir tyliai užgęsta. Bendravimo, išklausymo, interesų derinimo tradicijos nebuvimas miesto plėtros projektus dažnai paverčia ne pozityviu miesto konstravimu, o mūšio lauku.

Pagal „B-TEAM. Architektūros parkas“ kūrybinių dirbtuvių koncepciją, kiekviena grupė, vadovaujama moderatoriaus iš Lietuvos (M.Pakalnis, T.Kastanauskas, D.Osteika, G.Rutkauskas, R.Leitanaitė, G.Stauskis) turėjo įsijausti ir išgryninti tam tikros interesų grupės poziciją, o vėliau – išklausyti kitus ir parengti bendras rekomendacijas. Kompromiso ieškojo miesto, planuotojų interesus formulavusi grupė, verslo, investuotojų pozicijas atstovavusi grupė, kraštovaizdžio integravimo į teritorijos plėtros planus pasiūlymus teikusi grupė, ekologines užterštos teritorijos problemas sprendusi grupė, už bendruomenių interesus ir visuomenės informavimo, įtraukimo į procesą atsakinga grupė ir paveldosaugos, erdvinio identiteto bei "genius loci" klausimus nagrinėjusi grupė.
Pirmąją kūrybinių dirbtuvių dieną gryninusios specifinės grupės interesus atspindinčius pasiūlymus, antrąją dieną komandos juos pristatė bendram aptarimui, kurio metu buvo reiškiamos pastabos, pasiūlymai, kaip pasiekti kompromisinį sprendimą. Galų gale kiekviena grupė parengė pagal pastabas „sušvelnintų“ pasiūlymų suvestinę.

Įvertinę projekto apimtį, ambicijas, teritorijoje užkoduotas problemas ir dabartinę ekonominę terpę, kūrybinių dirbtuvių dalyviai vienbalsiai sutiko, jog tokie projektai gali būti įgyvendinami tik bendradarbiaujant privačiam verslui ir viešajam sektoriui. Ypač svarbu konversiją planuoti ir vykdyti kompleksiškai, numatant visos teritorijos, o ne jos atskirų dalių, viziją ir jos įgyvendinimo etapus: tyrimus, taršos valymą, pastatų būklės įvertinimą, jų tvarkybą, naujų elementų - gatvių, inžinerinių tinklų, socialinės paskirties objektų – vystymą, kraštovaizdžio tvarkymą bei naujų pastatų (kompleksų) statybą.

„Architektūros parko“ plėtra vyks etapais, o pirmojo iš jų sėkmė (ar nesėkmė) nulems ir tolimesnę projekto eigą. Pats pirmasis žingsnis turėtų būti Vilnelės pakrantės pritaikymas rekreacijai – visuomenei į teritoriją pritraukti, padidinti teritorijos žinomumą, susidomėjimą ja. Natūralus Vilnelės upės kranto reljefas turėtų būti išsaugotas, o viešas naudojimasis erdve suaktyvintas ne tik nutiesiant pėsčiųjų, dviračių takus paupiu, bet ir įrengiant naujų mažosios, kraštovaizdžio architektūros elementų vandenyje bei krantuose.

Netikėtai priešingai iki šiol vyravusiai Lietuvos paveldosaugos specialistų nuomonei, lygiaverte unikaliai gamtinei aplinkai teritorijos vertybe „B-TEAM“ ekspertai išskyrė ir lokalų istorinį urbanistinį paveldą. Anot jų, Vilnelės paupio teritorijoje XX a. antrojoje pusėje susiformavęs postindustrinis užstatymas savyje darniai talpina daugumos XVIII-XIX a. urbanistinių, inžinerinių ir aplinkotvarkos darinių liekanas ir jų urbanistinį-funkcinį charakterį. Iš pirmo žvilgsnio daugeliui nepatrauklus, šis teritorijos identitetas visgi yra savitas ir išraiškingas. Todėl visa Paupio teritorija turėtų būti puoselėjama kaip autentiška urbanistinė aplinka, įsiterpusi tarp kitokių fragmentiškai nuolat besivystančių Užupio, Olandų gatvės, Markučių bei Vizitiečių vienuolyno teritorijų.

Savita Paupio teritorijos struktūra yra visiškai tinkama tolimesnei plėtrai, o naujo urbanistinio, architektūrinio veido, imituojančio senamiesčio ar kitokius istoristinius, neva labiau derančius šiai teritorijai, urbanistinius principus, kūrimas būtų dirbtinis, neracionalus, ignoruojantis miesto raidos tęstinumą ir tausojančios, darnios miesto plėtros principus.

Ekspertai pasiūlė nebijoti padidinti užstatymo intensyvumą, vis dėlto išlaikant vizualinius ryšius su senamiesčiu ir prioritetą teikiant aplinkos kokybei. Esami pramoniniai pastatai kultūrinės vertės neturi, o dalies jų konstrukcijos yra užterštos kenksmingomis medžiagomis, todėl saugoti galima kelis jų, pritaikant naujai paskirčiai ir naudojant kaip akcentus, kuriančius teritorijos identitetą. Jį sustiprintų ir atkurti Paupio zonos kanalai.

Kūrybinių dirbtuvių dalyvių pasiūlymu, teritorijoje turėtų vyrauti gyvenamoji funkcija, kuriant įvairaus tipo ir įvairioms socialinėms grupėms „įkandamus“ būstus. Smulkus verslas, paslaugos, turizmo aptarnavimas turėtų tapti pagrindiniu teritorijos vietinės ekonomikos varikliu, bendruomenės ryšių ir identiteto katalizatoriumi. Ekspertai rekomendavo į programą įtraukti ir netaršią šiuolaikinę pramonę (pvz., taikomojo dizaino produkcijos gamybą), kuri galėtų suteikti teritorijai dar daugiau savitumo.

Kaimyninio senamiesčio, Užupio viešoji, kultūrinė, švietimo, paslaugų infrastruktūra beveik patenkintų „Architektūros parko“ gyventojų poreikius, taigi prireiktų tik kelių naujų įstaigų, tokių kaip vaikų darželis. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva „Architektūros parke“ galėtų atsirasti naujų viešų objektų – galbūt teatras, koncertų salė, akademinės, mokslo institucijos, studentų bendrabučiai, socialinis būstas, kurie pritrauktų papildomus specifinių lankytojų srautus.

Ant savivaldybės pečių gultų ne tik šie, bet ir kitų viešųjų objektų ir intrastruktūros plėtra. Kaip pažymėjo kūrybinių dirbtuvių dalyviai, efektyviam viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimui labai svarbu nuo pat pradžių aiškiai apibrėžti miesto pageidavimus teritorijai, pasidalinti atsakomybėmis bei nustatyti miesto gaunamas naudas ir investuotojams suteikiamas lengvatas. Šiuo metu dar tikslinamas modelis teigia, jog „Architektūros parko“ teritorijoje transporto, inžinerinės infrastruktūros, ypač svarbia viešojo transporto sistemos plėtra, tam tikrų viešųjų erdvių sukūrimu ir priežiūra rūpinsis savivaldybė, o investuotojai mainais sudarys lengvatines sąlygas teritorijoje patalpas veiklai nuomotis visuomeninėms įstaigoms, bendruomenės centrui, užtikrins laisvą priėjimą prie viešųjų erdvių. Taip pat žadama didžiąją dalį grunto valymo išlaidų padengti iš Europos sąjungos fondų, kuriems paraišką teiks Vilniaus miestas. Kintant ekonominei situacijai, šis modelis bus koreguojamas: šiandien, siekiant padrąsinti ir pritraukti investuotojus veikti „Architektūros parke“, savivaldybė yra gerokai dosnesnė ir nuolaidesnė, nei ekonominio klestėjimo laikais.

Be miesto ir privataus verslo ne mažiau svarbus konversijos proceso dalyvis yra vietinė ir kaimyninės bendruomenės. Jos turėtų būti suvokiamos ne tik kaip galutinis produkto vartotojas, turintis siaurą pasirinkimą „pirkti arba ne“, bet ir lygiavertis partneris kūrybos procese. Bendruomenių įtraukimas į procesą nuo pat pradžių padėtų išvengti būsimų konfliktų, neigiamos nuomonės apie konversiją, o kartu skatinantų žmonių susitapatinimą su gyvenamąja vieta, norą prisidėti prie viešųjų objektų priežiūros ar imtis veiklos, nešančios ekonominę naudą visai teritorijai. Kūrybinių dirbtuvių metu pasiūlyta visuomenės, bendruomenių įjungimo į procesą metodika, kurią naudoti bendradarbiaujant su visuomene turėtų savivaldybės atstovo vadovaujama grupė. Žinia, Vilniaus miestas jau pradėjo susitikimus su Užupio bendruomene bei Architektūros parko teritorijoje gyvenančiais žmonėmis.

Žaibiškas pasikeitimas užsienio šalių patirtimi revoliucijos nesukėlė – greičiau jau patvirtino, jog einama teisinga kryptimi, papildė idėjų banką išbandytais patarimais, kaip nuosekliai, sėkmingai koordinuoti procesą, paskirstyti prioritetus, kaip sukurti tvarią, sveiką, patrauklią ir visiems prieinamą aplinką, kuri tuo pačiu būtų ir ekonomiškai rentabili. Pasiūlytas „Architektūros parko“ projekto modelis nėra visiškai baigtas, nei įgyvendintinas nuo A iki Z: tai tik gairės, kuriomis sostinė turėtų sekti, nors kai kurios jų šiandien atrodo utopinės. Mat be nuolat minimo Vilniaus unikalumo dėl gamtinio, istorinio, kultūrinio, architektūrinio paveldo, sostinė pasižymi ir kitais specifiniais ypatumais, kurie, nors ir nuobodžiai pragmatiški, yra svarbios kliūtys panašių projektų vystymui. Užsienio patirtyje pabrėžiama partnerystės ir griežto, tikslaus projekto koordinavimo sąlyga “Architektūros parko” atveju – sudėtingas galvosūkis, kadangi žemę valdo ne miestas, kuris šiuo atveju atsiduria tik tarpininko, bet ne pagrindinio proceso vairininko rolėje. Uždavinį nuosekliai etapais suplanuoti ir valdyti visą teritoriją apimančių konversijos sprendinių įgyvendinimą komplikuoja ir gausus sklypų savininkų, kurių ketinimai ir interesai skirtingi, būrys.

Neretai analogiški užsienio specialistų dalyvavimai skeptiškai vertinami kaip bergždi didaktinės savigyros šou, pažeriantys idėjų, atsietų nuo konteksto, jame galiojančių taisyklių ir sąlygų. „B-team“ kūrybinėse dirbtuvėse neišvengiamai būta ir to, tačiau pernelyg nuo realybės nutolti neleido ir konkretizuoti sprendinius įpareigojo kiekvienai grupei suformuluoti organizatorių klausimai bei aktyvus vietinių profesionalų dalyvavimas. Pagrindo tikėti, jog „B-team“ projektas duos Vilniui apčiuopiamos naudos, suteikia ne tik užsimezgę kontaktai tarp sostinės ir užsienio miestų specialistų, valdininkų ir panašių projektų vadovų. Kūrybinės dirbtuvės turėjo savotišką „psichologinės porų konsultacijos“ poveikį vietiniams projekto dalyviams: kartu kelias dienas dirbę Vilniaus savivaldybės, paveldosaugos, bendruomenių atstovai, projektuotojai ir investuotojai aiškiai išreiškė savo lūkesčius ir netikėtai atrado naujų kompromisinių sprendimų.

Kūrybinių dirbtuvių metu sugeneruotos idėjos „Architektūros parko“ plėtrai sugulė į rekomendacijas, kurios vėliau įgaus įsipareigojimų rašto pavidalą. Pastarasis dokumentas Vilniaus savivaldybės tarybai bus pateiktas tvirtinti įpusėjus pavasariui.

Kūrybinių dirbtuvių B-team medžiaga

"B-team Vilnius" projekto ketinimų protokolas

"B-team Vilnius" pledge 

Grupė "Planavimas kaip ekonomikos įrankis: Reziume LT, Resume EN, Prezentacija LT, Presentation EN

Grupė "Istorinis kontekstas ir genius loci": Reziume LT, Resume EN, Prezentacija LT, Presentation EN

Grupė "Bendruomenės": Reziume LT, Resume EN, Prezentacija LT, Presentation EN

Grupė "Ekologija": Reziume LT, Resume EN, Prezentacija LT, Presentation EN

Grupė "Kraštovaizdis": Prezentacija LT


 

Tekstas: Rūta Leitanaitė
Foto: kūrybinių dirbtuvių B-team dalyvių, organizatorių


Mūsų rėmėjai ir partneriai

Vilniaus miesto savivaldybė

Viešieji partneriai

 

Projekto iniciatorius

Privatūs partneriai